- pusinumas
- pusinùmas sm. (2) 1. svyravimas, neryžtingumas: Rašydama apie liberalus, kurie Lietuvoje vadina save liaudininkais, „Vilnis“ negailestingai demaskuoja jų pusinumą rš. Nutraukti ryšius su II internacionalo pusinumu, vengimu aiškiai pasisakyti rš. 2. neišsamumas: Nutarimas, nepaisant jo pusinumo, buvo svarbus ginklas sp.
Dictionary of the Lithuanian Language.